Žemės šviesa / Jonas Žvinys

Nesame kun. J. Žviniui giminės, tik bendrapavardžiai. Apie kunigą Joną Žvinį, kalintį Vorkutos lageriuose daug girdėjome vaikystėje iš Jo sesers, mūsų kaimynės Zofijos Tutinienės pasakojimų. Jam sugrįžus iš įkalinimo, matydavome besilankantį mūsų gimtajame Janiškių kaime, gana linksmą, nestokojantį jumoro, mėgstantį bendrauti su kaimo žmonėmis.

Kunigo J. Žvinio krikštasūnio J. Tutino duktė Marytė išsaugojo Jai patikėtus keturis eilėraščių sąsiuvinius: „Dievas ir žmogus" (1971), „Žmogaus nedarna" (1975), „Žmogus siekia" (1975), „Žmoguje dvilypumas" (1976). Paruošėme šių eilėraščių rinktinę gerbiamo skaitytojo teismui. Šių eilių autorius po kalinimo lageriuose sugrįžęs į Tėvynę ilgai buvo persekiotas ir šmeižiamas, net ir iškeliavus Anapilin, piktavalių žmonių vis dar apipilamas šmeižto purvais. Tegu ši knyga bus Jo nueito kelio veidrodis.