Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos / Igor Argamante

Romane „Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“ į geto kasdienybę žvelgiama giedru vaiko žvilgsniu, todėl visi siaubingi įvykiai išgyvenami kitaip: smalsiai, naiviai, žaismingai. Antroje dalyje pasakojamos su Vilniaus getu susijusios istorijos iš kitų romano veikėjų perspektyvos. Tai žydas vagis Avidanas, kuris išdavė savo tautiečius, Vilniaus geto kovotojas Raulis, Vilniaus geto žydų policijos viršininkas Jokūbas Gensas, Mordechajus, kuris Paneriuose turėjo deginti savo tautiečių kūnus, šiems darbams vadovavęs vokietis Kurtas ir daugelis kitų.

Autorius nevengia būti ironiškas, atskleisdamas absurdą, kurį teko išgyventi romano veikėjams. Už aukštą meninę vertę romanas buvo nominuotas vienai prestižiškiausių Italijoje Italo Calvino literatūros premijai.

„Kiekvienas grožinis tekstas ar kitas meno kūrinys Holokausto tema neišvengiamai pritraukia dėmesį. Manau, Argamante romanas to dėmesio tikrai vertas.“

Rytų Europos  žydų kultūros tyrėja dr. Lara Lempertienė

Knygą „Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“ Argamante paskyrė savo vaikystės draugui Hansiui, žydui pabėgėliui iš Prahos. Viename savo interviu autorius sakė: „Neturėjome nieko bendra. Jis buvo žydas, bėgo iš Prahos, o aš gimęs ir augęs Vilniuje, kalbėjau rusiškai ir lenkiškai, nelankiau sinagogos, melsdavausi stačiatikių bažnyčioje, kur, beje, ir šiandien lankausi (Triesto San Spiridione bažnyčioje, kurioje mišios vyksta senąja slavų kalba).“

„Dažnai vaikščiodamas po buvusį Triesto getą mąstau apie Vilnių, jo žydų kvartalą. Koks jis galėtų būti šiandien? Kokia būtų buvusi jo tolimesnė istorija?  1944 m. ten jau nebuvo likę nė vieno žydo. O tai, ko nespėjo sunaikinti istorija, išniekino sovietmečio urbanistika“ – sakė knygos autorius Igor Argamante.