Kaladėlių berniukas / Keith Stuart

„Kaladėlių berniukas" pakeis arba bent jau pakoreguos jūsų požiūrį į vaikams skirtus kompiuterinius žaidimus.

Sutuoktinių Alekso ir Džodės šeimą ištinka dramatiška krizė, kurios pagrindinė priežastis ne itin sunkia autizmo forma sergantis jųdviejų sūnus Semas. Aleksas, taip ir nesugebėjęs rasti bendros kalbos su užsisklendusiu savyje, sunkiai prognozuojamo elgesio aštuonmečiu Semu ir pavargęs nuo nesibaigiančių rūpesčių šeimoje, palieka ją ir kuriam laikui apsistoja pas vaikystės laikų bičiulį.

Leisdamas viengungio dienas, apmąstydamas praeitį ir tiktai retsykiais pasimatydamas su sūnumi, Aleksas su Semu netikėtai įsitraukia į vaikišką kompiuterinį žaidimą Minecraft, suteikiantį galimybę bendrai kurti alternatyvią tikrovę, tik jiedviem priklausantį įsivaizduojamą pasaulį. Žaidimas, į kurį Aleksas kaip ir dauguma suaugusiųjų ir pradžių žiūrėjo su nepasitikėjimu ir netgi priešiškai, suartina tėvą su sūnumi, padeda suprasti vienas kitą ir netgi atveria šviesias jų tarpusavio santykių bei tolesnio gyvenimo perspektyvas.

2012 metais mano sūnus Zakas buvo diagnozuotas pagal autizmo spektrą. Mums su žmona ši žinia nebuvo netikėta — mudu jau žinojome, kad jis kitoks, nebendraujantis, nerimastingas, įpročių valdomas. Ir vis dėlto nuosprendis mus pribloškė. Tėvai visada puoselėja dideles viltis ir ambicijas dėl savo vaikų ateities, bet iš tikro svarbiausia padaryti taip, kad vaikas būtų laimingas, kad galėtum bendrauti su juo. Kartais nežinodavome, ar mums tai pavyks.

Bet tuomet Zakas, jo brolis ir aš atradome kompiuterinius žaidimus, ir ypač Minecraft.

Aš visada juos žaidžiau, o nuo 1995 metų pradėjau apie juos rašyti. Pirmiausia savo straipsnius ėmiau spausdinti specializuotuose žurnaluose, tokiuose kaip Edge ir PC Gamer, o pastaruosius dešimt metų dirbu kompiuterinių žaidimų redaktoriumi Guardian laikraštyje. Kol nebuvo Zako, aš net neįtariau, koks galingas kūrybinis įrankis yra kompiuteriniai žaidimai, skirti visai šeimai. „Kaladėlių berniukas" yra istorija apie tėvą, trokštantį išmokti bendrauti su savo sūnumi, sergančiu autizmu, apie tėvą, nebemokantį žaisti. Tačiau galų gale jis išmoksta ir žaisti, ir bendrauti.

Per visą savo karjerą rašydamas apie kompiuterinius žaidimus, meną, filmus ir muziką, aš nuoširdžiai tikėjau veiksminga šių potyrių galia. Mudu su žmona susipažinome per grandžo muziką ir avangardinius filmus. Su sūnumi pradėjome bendrauti žaisdami, ypač Minecraft. Dažnai tėvai daro įtaką vaikams pasirenkant veiklos sritį, bet šioje knygoje norėjau pabrėžti, kaip svarbu kartu su vaiku paimti į rankas valdymo pultelį (ar kamuolį, ar lėlę) ir žaisti. Ši istorija pasakoja apie tai, kaip svarbu mokėti žaisti. Tik taip išmokau kalbėti su sūnumi. Tik taip savo gyvenime išmokau svarbiausių dalykų.