Tylus šauksmas/ Ostrauskis V.

Geriau pati nerealiausia svajonė, negu gyvenimas be svajonės, be polėkio, tik a diena. Sunkus svajonės įgyvendinimas negramzdina į depresiją, nusivylimą, beviltiškumą – reikia tik įsisąmoninti, kad svajonės įkūnijimui kartais prireikia viso gyvenimo. Trilogiją „Amžių sandūroje“ sudaro trys romanai: Pasroviui (2011 m.) Trys dienos po mirties (2013 m.) Tylus šauksmas (2014 m.) Ateina toks metas, kai nebestebina nei žmogaus išmintis, nei kvailumas. Turbūt tada ir įmanoma labai objektyviai įvertinti savo praeitį bei dabartį ir įgyjama teisė rašyti apie kitus: buvusius ar galėjusius būti tokiais, kokius randa skaitytojas knygoje. Didelį skausmą ir didelį džiaugsmą reikia ištverti, kad galėtum parašyti knygą, priartėti prie būties paslapčių. Ačiū Dievui, mano gyvenime būta ir vieno, ir kito. Tiesa – tai mozaika. Joje ne vien balti ir juodi akmenėliai, daug jų – įvairiaspalvių. Norėjau, kad toje tiesoje būtų ir vienas margaspalvis mano akmenukas – trilogija, dar vienas bandymas liudyti tiesą. Perskaitęs Česlavo Milošo „Abėcėlę“ likau nustebintas, kad šis mano sugalvotas tiesos apibrėžimas labai artimas jo sampratai, tik papildytai tuo, kad mozaikos akmenėliai ne tik spalvoti, bet ir skirtingos vertės. Su Nobelio premijos laureatu nepasiginčysi – ko gero, jis teisus. Tegu skaitytojai nustato mano akmenėlio vertę...