Vaikystė. Paauglio metai. Jaunystė / Levas Tolstojus

1851 m. vyresnysis rašytojo brolis Nikolajus (kariuomenės karininkas) įkalbėjo Levą vykti su juo į Kaukazą. Apie tris metus būsimas rašytojas gyveno kazokų stanicoje ant Tereko kranto, iš kur nuvykdavo į Kizliarą, Tbilisį, Vladikaukazą, dalyvaudavo karinėse operacijose prieš kalniečius. Rašytojui tai patiko ir jis susidomėjęs stebėjo tą pietų kraštą, prieštaringus žmonių ir kariškių interesus, kaukaziečių kovą už savo krašto laisvę. Remiantis to laikotarpio įvykiais ir patirtimi vėliau buvo parašyti kūriniai: Kazokai, Antpuolis, Miško kirtimas, Hadži Muratas. Būdamas Kaukaze L.N. Tolstojus parašė pirmą didesnį kūrinį - apysaką Vaikystė. Nedelsdamas ją nusiuntė „Sovremeniko“ žurnalo redakcijai, o 1852 m. šis kūrinys buvo išspausdintas. Vėliau išspausdinti tęsiniai: Paauglystė (1854 m.), Jaunystė (1857 m.). Jo apysakas kritikai vertino teigiamai, skaitytojai jas taip pat palankiai sutiko.