Rudenį ir žiemą, kai lauke drėgna ir šalta, dažnas iš mūsų susiduria su tuo pačiu klausimu – ar tai tik peršalimas, ar jau kažkas rimtesnio? Gripas ir peršalimas iš pirmo žvilgsnio atrodo panašiai: sloga, kosulys, silpnumas. Tačiau šios dvi ligos skiriasi gerokai daugiau, nei atrodo, ir tas skirtumas gali būti svarbus sprendžiant, ar reikia gulėti lovoje, ar galima eiti į darbą su arbatos puodeliu rankoje.
Kas sukelia šias ligas
Peršalimą, arba mediciniškai vadinamą ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, sukelia dešimtys skirtingų virusų – rinovirusai, koronavirusai (ne tie patys, kurie sukėlė COVID-19 pandemiją, o senesni, žmonėms jau seniai žinomi štamai), adenovirusai ir kiti. Būtent dėl šios virusų įvairovės žmogus per savo gyvenimą peršąla dešimtis, o vaikai – šimtus kartų, nes imunitetas prieš vieną virusą nesuteikia apsaugos nuo kito.
Gripą sukelia kur kas siauresnė virusų grupė – influenzos virusai, kurie skirstomi į tipus A, B ir C. Būtent A tipo gripas sukelia tas didžiąsias epidemijas ir pandemijas, apie kurias girdime žiniasklaidoje. Šis virusas turi savybę nuolat kisti, todėl kasmet reikia naujos vakcinos – praėjusių metų vakcina naujam štamui jau nebetinka.
Kaip prasideda ir kaip vystosi
Vienas ryškiausių skirtumų – ligos pradžia. Peršalimas paprastai atsiranda pamažu. Pirmą dieną truputį gerklė gali gerklę graužti, antrą – prasideda sloga, trečią – atsiranda lengvas kosulys. Žmogus dažnai net nepajunta tikslaus momento, kada susirgo.
Gripas elgiasi visiškai kitaip. Jis dažnai užklumpa staiga, per kelias valandas. Ryte dar jautėtės puikiai, o iki pietų jau guli su aukšta temperatūra, drebuliu ir jaučiatės taip, lyg jus būtų sutraiškiusi mašina. Ši staigi pradžia yra vienas patikimiausių požymių, padedančių atskirti gripą nuo eilinio peršalimo.
Simptomų palyginimas
Verta atidžiau pažvelgti į konkrečius simptomus, nes būtent jų intensyvumas ir derinys pasako daugiausia.
Temperatūra. Peršalus temperatūra dažniausiai lieka normali arba pakyla nežymiai, iki 37,5–38 laipsnių. Sergant gripu temperatūra dažnai šoktelėja iki 38,5–40 laipsnių ir laikosi kelias dienas.
Galvos ir raumenų skausmai. Peršalus galva gali šiek tiek svaigti, bet stiprus raumenų skausmas nebūdingas. Gripas beveik visada lydimas skausmingo lūžinėjimo visame kūne, ypač nugaroje, kojose, rankose – tarsi po sunkaus fizinio darbo, kurio net nedirbote.
Nuovargis. Sergant peršalimu nuovargis būna vidutinis, žmogus dažniausiai gali dirbti, nors ir su mažesniu užsidegimu. Gripas gali priversti gulėti lovoje savaitę ar ilgiau, o nuovargis kartais tęsiasi ir dvi–tris savaites po ūminio periodo.
Nosies ir gerklės simptomai. Sloga, čiaudulys ir gerklės skausmas yra klasikiniai peršalimo požymiai ir dažnai pagrindiniai simptomai apskritai. Sergant gripu šie požymiai taip pat gali pasireikšti, bet jie nėra dominuojantys – juos nustelbia bendra intoksikacija.
Kosulys. Peršalimo kosulys paprastai lengvas ar vidutinis. Gripo atveju kosulys būna sausas, varginantis, kartais lydimas krūtinės skausmo.
Trukmė ir komplikacijos
Paprastas peršalimas dažniausiai praeina savaime per 5–10 dienų, net nesigydant specifiniu būdu. Organizmas pats susitvarko su infekcija, o vaistai tik palengvina simptomus.
Gripas trunka ilgiau ir yra kur kas pavojingesnis. Ūminė ligos fazė paprastai trunka apie savaitę, tačiau silpnumas ir nuovargis gali tęstis dar dvi savaites. Svarbiausia – gripas gerokai dažniau sukelia rimtas komplikacijas: plaučių uždegimą, bronchitą, sinusitą, o rizikos grupėms (vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams, lėtinėmis ligomis sergantiems, nėščiosioms) jis gali baigtis hospitalizavimu ar net mirtimi. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo gripo ir jo komplikacijų pasaulyje miršta iki 650 tūkstančių žmonių.
Kaip plinta ir kiek užkrečiama
Abi ligos plinta oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint, kalbant, taip pat per rankų kontaktą su užterštais paviršiais. Tačiau gripas laikomas užkrečiamesniu ir plinta greičiau, todėl epidemijos gali apimti ištisus miestus per kelias savaites. Žmogus tampa užkrečiamas dar prieš pasireiškiant simptomams, todėl išvengti viruso plitimo praktiškai neįmanoma vien izoliuojant sergančiuosius.
Lietuvoje gripo sezonas paprastai prasideda gruodį ar sausį ir tęsiasi iki kovo, nors konkretūs terminai kiekvienais metais šiek tiek skiriasi priklausomai nuo oro sąlygų ir viruso štamų aktyvumo. Peršalimo virusai aktyvūs beveik visus metus, tačiau dažniausiai apie juos prisimename būtent vėsiuoju sezonu, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.
Diagnostika – kaip atskirti be gydytojo
Tiksliai atskirti gripą nuo peršalimo gali tik gydytojas, atlikęs greitąjį testą ar laboratorinį tyrimą, tačiau kasdieniame gyvenime galima remtis paprasta taisykle: jei liga prasidėjo staiga, temperatūra viršija 38,5 laipsnio, o kūną „laužo“ – labai tikėtina, kad tai gripas. Jei simptomai vystėsi palaipsniui, dominuoja sloga bei gerklės skausmas, o bendra savijauta nėra katastrofiška – veikiausiai tai eilinis peršalimas.
Verta atkreipti dėmesį ir į aplinką – jei aplink jus daug žmonių serga panašiais simptomais staiga ir sunkiai, o žiniasklaida praneša apie gripo epidemiją, tikimybė, kad ir jūs susirgote būtent gripu, gerokai padidėja.
Gydymas ir prevencija
Peršalimo gydymas dažniausiai apsiriboja simptominėmis priemonėmis – gausiu skysčių vartojimu, poilsiu, karščiavimą mažinančiais vaistais esant reikalui, nosies purškalais ar gerklės pastilėmis. Antibiotikai peršalimui neveiksmingi, nes liga sukelta virusų, o ne bakterijų.
Gripo gydymas taip pat daugiausia simptominis, tačiau esant sunkiai eigai ar priklausant rizikos grupei, gydytojas gali skirti specifinius antivirusinius vaistus, kurie veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios. Svarbiausia gripo prevencijos priemonė – kasmetinė vakcinacija, ypač rekomenduojama vyresniems nei 65 metų, lėtinėmis ligomis sergantiems, medikams ir nėščiosioms. Nuo peršalimo vakcinos nėra ir, tikėtina, dėl viruso įvairovės artimiausiu metu nebus.
Kada verta kreiptis pas gydytoją
Nors dauguma peršalimo ir net nesunkaus gripo atvejų praeina savaime, yra keletas signalų, kurių ignoruoti nevertėtų. Jei temperatūra nekrenta ilgiau nei penkias dienas, atsiranda dusulys, stiprus krūtinės skausmas, sumišimas ar stiprus silpnumas neleidžiantis atsikelti, būtina kreiptis medicininės pagalbos nedelsiant. Ypač atidžiai savo savijautą turėtų stebėti maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir asmenys su lėtinėmis kvėpavimo ar širdies ligomis – jiems abi ligos gali klostytis netipiškai ir sunkiau.
Kaip suprasti savo organizmą ir nepasiduoti panikai
Galiausiai svarbiausia – išmokti klausytis savo kūno ir nepersistengti nei su savigyda, nei su nerimu. Jei jaučiate, kad liga prasidėjo lengvai, palaipsniui, ir jaučiatės funkcionalūs – tikėtina, kad tai tik peršalimas, kurį įveiksite arbata, poilsiu ir šiltais kojinaitėmis. Jei staiga jaučiatės taip, lyg jus būtų partrenkęs traukinys, temperatūra šoktelėjo, o kūną laužo iš vidaus – nedelsdami skirkite sau bent kelias dienas tikro poilsio, nes tai greičiausiai gripas, o jį „pergyventi ant kojų“ dažniausiai baigiasi ilgesniu sirgimu arba komplikacijomis.
Praktiškas patarimas – namuose visada turėti termometrą ir stebėti temperatūros dinamiką pirmąsias paras, nes būtent ji dažnai tampa patikimiausiu kompasu, padedančiu atskirti vieną ligą nuo kitos dar prieš patenkant pas gydytoją. Ir nepamirškite: net jei simptomai atrodo nekalti, gerti daugiau vandens, vėdinti patalpas ir duoti organizmui laiko pasveikti yra ta paprasta, bet dažnai pamirštama išmintis, kuri veikia geriau už bet kokį vaistinėje nusipirktą stebuklingą miltelį.
