Kraujo grupės – tema, kuri kiekvienam žinoma nuo mokyklos biologijos pamokų, bet dažniausiai pamirštama iškart po egzamino. O vėliau, kai reikia užpildyti medicininę kortelę, doruotis dėl donorystės ar tiesiog atsakyti gydytojui į klausimą „kokia jūsų kraujo grupė”, staiga išsiaiškinama, kad daugelis to nei prisimena, nei suvokia, kodėl tai svarbu. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kraujo grupių klasifikacija remiasi tais pačiais principais, tačiau yra keletas vietinių ypatumų – nuo donorystės tradicijų iki populiacijos genetinio pasiskirstymo.
Kas iš tikrųjų yra kraujo grupė
Paprasčiausiai tariant, kraujo grupė nusako, kokie antigenai yra ant raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus. Šie antigenai – tai baltymai arba angliavandeniai, kuriuos organizmas atpažįsta kaip „savus”. Jeigu į kūną patenka kraujas su svetimais antigenais, imuninė sistema gali sureaguoti ir sukelti pavojingą reakciją. Todėl kraujo grupės žinojimas nėra tik smagus faktas apie save – tai praktinis dalykas, galintis nulemti gyvenimą ar mirtį kritinėje situacijoje.
Žmonijoje egzistuoja keliasdešimt skirtingų kraujo grupių sistemų, tačiau kasdieniame gyvenime svarbiausios yra dvi: AB0 sistema ir Rh faktorius. Jos abi buvo atrastos XX amžiaus pradžioje ir iki šiol lieka pagrindiniu pagrindu, kuriuo remiasi transfuziologija.
AB0 sistema – klasika, kurią visi žino
AB0 sistemą 1901 metais atrado austrų mokslininkas Karlas Landsteineris, už tai jam vėliau buvo skirta Nobelio premija. Ši sistema skirsto kraują į keturias grupes: A, B, AB ir 0 (kartais rašoma O). Skirtumas priklauso nuo to, kokie antigenai – A arba B – yra ant kraujo kūnelių.
Žmonės su A grupe turi A antigenus, su B grupe – B antigenus, su AB grupe – ir vieną, ir kitą, o su 0 grupe – jokių iš šių antigenų. Kas įdomu, žmonės su 0 grupe kraują dažnai vadina „universaliu donoru”, nes jo galima perpilti bet kuriai kitai grupei be didelės rizikos (žinoma, atsižvelgiant į Rh faktorių). AB grupė, priešingai, laikoma „universaliu recipientu” – tokiems žmonėms galima perpilti kraują iš bet kurios grupės.
Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, dažniausiai pasitaikanti kraujo grupė yra A, po jos seka 0, tada B, ir rečiausia – AB. Šis pasiskirstymas nėra atsitiktinis – jis susijęs su genetiniu populiacijos paveldu ir istoriniais migracijos procesais, kurie formavo Baltijos regiono gyventojus tūkstantmečius.
Rh faktorius – tas pats, kurį pamirštame paminėti
Be AB0 sistemos, egzistuoja ir Rh faktorius, kuris nusako, ar kraujuje yra tam tikras baltymas, vadinamas D antigenu. Jeigu jis yra – žmogus laikomas Rh teigiamu, jeigu nėra – Rh neigiamu. Todėl visos kraujo grupės iš tikrųjų turi dvi dalis: pavyzdžiui, A+ arba A-, B+ arba B-, ir taip toliau.
Apie 85 proc. Lietuvos gyventojų yra Rh teigiami, likusieji – Rh neigiami. Šis skirtumas tampa itin svarbus nėštumo metu. Jeigu motina yra Rh neigiama, o vaikas paveldi Rh teigiamą kraują iš tėvo, gali kilti tam tikrų komplikacijų, ypač antrojo ir vėlesnių nėštumų metu, kai motinos organizmas gali pradėti gaminti antikūnus prieš vaiko kraują. Šiandien medicina šią problemą sprendžia gana efektyviai – naudojant specialų imunoglobuliną, kuris skiriamas nėščiosioms profilaktiškai, todėl komplikacijos, kurios prieš kelis dešimtmečius buvo rimta grėsmė, dabar valdomos gana rutiniškai.
Kaip sužinoti savo kraujo grupę
Lietuvoje kraujo grupę galima nustatyti keliais būdais. Dažniausiai tai atsitinka tuomet, kai žmogus tampa kraujo donoru – nacionaliniuose kraujo centruose ar mobiliose donorystės akcijose kiekvienam donorui automatiškai nustatoma kraujo grupė ir Rh faktorius. Taip pat kraujo grupę galima sužinoti atlikus paprastą laboratorinį tyrimą poliklinikoje – tam reikia gydytojo siuntimo arba galima susimokėti pačiam privačioje laboratorijoje, kaina paprastai nedidelė.
Kitas būdas – informacija gali būti įrašyta medicininiuose dokumentuose, jei kraujo grupė buvo nustatyta anksčiau, pavyzdžiui, chirurginės operacijos metu ar nėštumo laikotarpiu. Verta pasidomėti, ar tokia informacija nėra jau kur nors užfiksuota, kad nereikėtų tyrimo kartoti be reikalo.
Praktinis patarimas – žinodami savo kraujo grupę, verta ją įsiminti arba užsirašyti kur nors, kur galima greitai patikrinti, pavyzdžiui, telefone arba piniginėje. Kritinėje situacijoje, kai kiekviena minutė svarbi, tai gali sutaupyti brangaus laiko medikams.
Kraujo donorystė Lietuvoje – kodėl tai svarbu
Lietuvoje kraujo donorystė organizuojama per Nacionalinį kraujo centrą ir regioninius kraujo donorystės centrus, veikiančius didžiuosiuose miestuose. Donoru gali tapti bet kuris pilnametis, sveikas žmogus, atitinkantis tam tikrus svorio ir sveikatos kriterijus. Deja, statistika rodo, kad reguliariai kraują aukojančių žmonių Lietuvoje trūksta, palyginti su tuo, kiek jo reikia ligoninėms.
Ypač didelė paklausa yra 0- grupės kraujui, nes jis gali būti naudojamas skubiose situacijose, kai nėra laiko nustatyti paciento kraujo grupę. Todėl žmonės, turintys šią retą grupę, dažnai kviečiami donoruoti kraują ypač aktyviai. Kita vertus, ir AB grupės žmonės yra svarbūs, nes jų plazma tinka visiems recipientams, kas taip pat vertinga esant skubiems atvejams.
Jeigu svarstote apie donorystę, verta žinoti, kad prieš procedūrą atliekama nemokama sveikatos patikra, o pats procesas trunka apie 10-15 minučių. Rekomenduojama gerai pavalgyti ir pasigerti vandens prieš atvykstant, taip pat išsimiegoti – tai padeda išvengti galvos svaigimo po procedūros.
Kraujo grupė ir mitai, kuriais verta netikėti
Interneto platybėse gausu teorijų, kad kraujo grupė nulemia asmenybę, tinkamiausią mitybą ar net polinkį į tam tikras ligas. Japonijoje, pavyzdžiui, egzistuoja gana populiari kultūrinė tradicija, siejanti kraujo grupę su charakterio bruožais – panašiai kaip Vakaruose žiūrima į zodiako ženklus. Mokslinių įrodymų, patvirtinančių tokias teorijas, praktiškai nėra, tad geriausia į jas žiūrėti kaip į smagų pokalbio pradmenį, o ne rimtą mokslinį faktą.
Kita vertus, tikrai egzistuoja tyrimų, rodančių tam tikrą koreliaciją tarp kraujo grupės ir polinkio į kai kurias ligas – pavyzdžiui, žmonės su A grupe statistiškai turi kiek didesnę riziką susirgti tam tikromis skrandžio ligomis, o 0 grupės žmonės, atrodo, turi mažesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nei kitų grupių atstovai. Tačiau šie ryšiai yra statistiniai, ne priežastiniai, ir jokiu būdu neturėtų būti pagrindas keisti gyvenimo būdą ar nerimauti.
Kelios paskutinės pastabos, kurias vertėtų įsidėmėti
Kraujo grupė – tai ne tik biologinė smulkmena, kurią kartais primena mokykliniai vadovėliai, bet praktiškai naudinga informacija, galinti tapti svarbi netikėčiausiu momentu. Nesvarbu, ar susiduriate su nėštumo planavimu, ruošiatės operacijai, ar tiesiog svarstote tapti donoru – žinojimas apie savo kraujo grupę suteikia daugiau kontrolės ir aiškumo pačiose įtemptose situacijose.
Jeigu iki šiol nesate nustatę savo kraujo grupės, verta tai padaryti bent kartą gyvenime – procedūra nesudėtinga, greita ir nekainuoja daug. Geriausia proga tai padaryti – kraujo donorystės akcija, kur kartu su naudinga informacija apie save prisidėsite ir prie kito žmogaus gyvybės išsaugojimo. O jei jau žinote savo grupę, pagalvokite, ar nevertėtų šią informaciją pasidalinti su šeimos nariais ar užsirašyti kur nors, kur ji būtų lengvai pasiekiama krizės atveju. Kartais tokie paprasti, iš pažiūros nereikšmingi žingsniai tampa lemtingi tada, kai jų mažiausiai tikimasi.
