Kalba – tai ne tik bendravimo priemonė, bet ir visa civilizacijos istorija, sukrauta žodžiuose, gramatikoje bei tarme. Šiandien pasaulyje priskaičiuojama apie 7000 kalbų, tačiau realybė tokia, kad didžioji dauguma žmonijos susikalba vos keliomis dešimtimis iš jų. Įdomu tai, kad „daugiausiai vartojama” kalba gali reikšti skirtingus dalykus – vienas skaičiavimas remiasi gimtakalbių skaičiumi, kitas – bendru kalbėtojų skaičiumi įskaitant tuos, kam kalba yra antroji ar trečioji. Šie skirtumai kartais duoda visiškai priešingus reitingus, todėl verta pažvelgti giliau, kas iš tikrųjų slypi už šių statistikų.
Kinų kalba – milžinas, kurio nepastebi Vakarai
Jeigu skaičiuojame pagal gimtakalbių skaičių, kinų kalba (tiksliau – mandarinų kinų kalba, arba putonghua) lieka nepralenkiama lydere. Ja gimtąja kalba šneka daugiau nei milijardas žmonių. Tiesa, tai šiek tiek klaidina, nes „kinų kalba“ iš tikrųjų yra visa kalbų šeima – kantonų, u, min ir kitos tarmės kartais skiriasi tiek, kad jų kalbėtojai vienas kito nesupranta be raštiško teksto pagalbos. Kinijos valdžia dešimtmečiais stengėsi standartizuoti mandarinų kalbą kaip bendrą visos šalies kalbą per švietimo sistemą, ir tai iš esmės pavyko.
Vakariečiams kinų kalba dažnai atrodo egzotiška ir sunkiai išmokstama dėl hieroglifų sistemos bei tonų, kurie keičia žodžio reikšmę priklausomai nuo intonacijos. Tačiau verta žinoti, kad gramatika iš tikrųjų yra palyginti paprasta – nėra linksniavimo, veiksmažodžių formų kaitos pagal laiką tokia prasme, kaip lietuvių kalboje. Sunkumas slypi būtent rašto sistemoje ir tonuose, o ne sakinio struktūroje.
Ispanų kalba ir jos tylus plitimas
Ispanų kalba dažnai lieka lietuvių akiratyje nepastebėta, nors ja kalba beveik 500 milijonų žmonių kaip gimtąja. Lotynų Amerikos demografinis augimas reiškia, kad ši kalba toliau plečiasi, o Jungtinėse Valstijose ispanakalbių bendruomenė jau seniai tapo antra pagal dydį po angliškai kalbančiųjų. Įdomus faktas – daugiau žmonių Meksikoje kalba ispaniškai nei pačioje Ispanijoje, kur ši kalba gimė.
Kalbos plitimas siejamas su kolonijine praeitimi – XVI–XIX amžiais Ispanijos imperija apėmė didžiąją dalį Pietų ir Centrinės Amerikos. Šiandien tai atsispindi ir kultūriniame lygmenyje: telenovelės, muzika, literatūra ispanų kalba pasiekia auditorijas toli už Ispanijos ribų. Lietuviams, kurie svarsto mokytis užsienio kalbos praktiniais sumetimais, ispanų kalba dažnai rekomenduojama būtent dėl jos plačios geografinės aprėpties ir palyginti logiškos gramatikos.
Anglų kalba – ne pati gausiausia, bet pati galingiausia
Paradoksalu, tačiau anglų kalba pagal gimtakalbių skaičių nepatenka net į pirmą trejetą. Tikrieji anglakalbiai (tie, kuriems tai gimtoji kalba) sudaro apie 380 milijonų žmonių. Tačiau jeigu skaičiuosime visus, kas moka kalbėti angliškai bent kokiu lygiu – studentai, verslininkai, mokslininkai, turistai – skaičius peršoka 1,5 milijardo. Būtent dėl šios priežasties anglų kalba tapo tarptautinio bendravimo, mokslo, aviacijos ir interneto kalba.
Šis fenomenas turi istorines šaknis Britų imperijoje, kuri XIX amžiuje kontroliavo ketvirtadalį pasaulio sausumos, o vėliau sustiprėjo dėl JAV ekonominės ir kultūrinės galios XX amžiuje. Lietuvoje anglų kalba jau seniai tapo pirmąja užsienio kalba mokyklose, ir tai nėra atsitiktinumas – be jos praktiškai neįmanoma dirbti tarptautinėse įmonėse ar studijuoti užsienyje.
Hindi, urdu ir kalbinė Indijos mozaika
Indijos subkontinentas – tai atskiras kalbinis pasaulis. Hindi kalba, kuria kalba per 600 milijonų žmonių (skaičiuojant kartu su artimais dialektais), yra oficiali Indijos kalba, tačiau šalyje pripažįstama dar 21 oficiali regioninė kalba. Įdomu tai, kad hindi ir urdu kalbos šnekamąja forma yra beveik identiškos – žmonės iš skirtingų pusių puikiai vienas kitą supranta, tačiau rašte jos skiriasi radikaliai: hindi naudoja devanagari raštą, o urdu – arabišką-persišką abėcėlę. Tai puikus pavyzdys, kaip politika ir religija gali suskaldyti tai, kas kalbiniu požiūriu iš esmės yra ta pati kalba.
Arabų kalba – vienybė ir įvairovė tuo pačiu metu
Arabų kalba oficialiai vartojama 20 su viršum šalių, tačiau situacija čia panaši kaip su kinų kalba – yra klasikinė (Koranų) arabų kalba, standartinė šiuolaikinė arabų kalba, naudojama žiniasklaidoje ir raštuose, bei begalė regioninių dialektų, kurie tarpusavyje kartais skiriasi labiau nei, tarkime, ispanų ir italų kalbos. Marokietis ir irakietis, kalbėdami savo gimtaisiais dialektais, gali turėti rimtų sunkumų vienas kitą suprasti, tačiau abu supras standartinę arabų kalbą, girdimą per televiziją ar skaitomą laikraščiuose.
Ši kalba taip pat svarbi religiniu požiūriu – islamo tikėjimui arabų kalba turi ypatingą reikšmę, nes Koranas parašytas būtent ja, ir musulmonai visame pasaulyje, nepriklausomai nuo gimtosios kalbos, mokosi bent minimalaus arabų kalbos žinių religinėms apeigoms.
Kaip šios statistikos siejasi su lietuvių kalba
Lietuvių kalba, palyginti su aukščiau minėtomis milžinėmis, atrodo kukliai – ja kalba maždaug 2,8 milijono žmonių. Tačiau kalbininkų požiūriu ji unikali kitu aspektu: tai viena archajiškiausių gyvų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę senovinių sanskrito kalbos bruožų. Kalbininkai mėgsta sakyti, kad lietuvių kalba yra tarsi gyva laiko kapsulė, leidžianti pažvelgti, kaip galėjo skambėti kalbos prieš tūkstančius metų. Tad nors dydžio lenktynėse lietuvių kalba tikrai nedalyvauja, kokybės ir mokslinės vertės prasme ji užima labai ypatingą vietą kalbotyros pasaulyje.
Praktiniai patarimai tiems, kas svarsto kokios kalbos mokytis
Jeigu žiūrime pragmatiškai, verta atsižvelgti į keletą dalykų:
- Karjeros tikslams – anglų kalba lieka neišvengiama, tačiau papildomai mokantis ispanų ar kinų kalbos atsiveria durys į didžiules rinkas Lotynų Amerikoje ir Azijoje.
- Kelionėms po Aziją – mandarinų kinų kalbos pagrindai (net ir vien tonai bei paprasčiausios frazės) labai palengvina bendravimą, nes anglų kalba ten toli gražu ne visur paplitusi.
- Kultūriniam smalsumui – arabų ar hindi kalbos atveria prieigą prie turtingos literatūros ir kino tradicijų, kurios Vakaruose dažnai lieka nepastebėtos.
- Kalbos giminingumui – lietuviams, mokantiems slavų kalbų, lengviau įsisavinti kitas indoeuropiečių kalbas, tuo tarpu kinų ar arabų kalbos struktūra bus visiškai kitokia patirtis, reikalaujanti daugiau kantrybės.
Kalbų kraštovaizdis – ne statiškas paveikslas, o judanti upė
Verta suprasti vieną dalyką – šie skaičiai nuolat kinta. Demografiniai procesai, migracija, ekonominė galia ir net interneto plėtra formuoja, kurios kalbos ateityje taps dominuojančiomis. Kai kurie kalbininkai prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos pusė šiandien egzistuojančių kalbų gali išnykti, o didžiosios kalbos, tokios kaip anglų, ispanų ar mandarinų kinų, dar labiau sustiprins savo pozicijas. Tuo pačiu metu skaitmeninės technologijos, vertimo įrankiai ir dirbtinis intelektas gali iš dalies sumažinti spaudimą mokytis „didžiųjų“ kalbų, nes bendravimo barjerus vis lengviau įveikti techninėmis priemonėmis.
Galiausiai verta prisiminti, kad kalbų dydžio lentelės – tai tik skaičiai, o už kiekvienos kalbos slypi žmonių bendruomenė, jos istorija, dainos, patarlės ir būdas mąstyti apie pasaulį. Nesvarbu, ar kalba turi milijardą kalbėtojų, ar vos kelis tūkstančius, kiekviena jų yra savotiškas raktas į kitokį mąstymo būdą. Todėl renkantis, kokios kalbos mokytis, verta klausti ne tik „kiek žmonių ja kalba“, bet ir „ką ji man atskleis apie pasaulį, kurio kitaip nepamatyčiau“.
