Kai kažkas nualpsta gatvėje, apsipjauna virtuvėje ar susižeidžia per krepšinio treniruotę, pirmosios minutės dažnai nulemia daugiau nei visa vėlesnė gydytojų pagalba. Lietuvoje, kaip ir visur kitur, greitoji medicinos pagalba atvyksta ne akimirksniu – miestuose per 10-15 minučių, o kaimo vietovėse laukimo laikas gali ištęstis ir iki pusvalandžio. Būtent tas laiko tarpas tarp nelaimės ir profesionalų atvykimo yra ta erdvė, kurioje veikia pirmoji pagalba – paprasti, bet gyvybę gelbstintys veiksmai, kuriuos gali atlikti visiškai bet kas, jei tik žino, ką daryti.
Kas iš tiesų yra pirmoji pagalba
Pirmoji pagalba – tai ne gydymas. Tai veiksmų visuma, skirta sustabdyti būklės blogėjimą, palaikyti gyvybines funkcijas ir sumažinti kančią, kol atvyks kvalifikuota medicinos pagalba arba nukentėjusysis pats galės pasiekti gydytoją. Svarbu suprasti šitą ribą – niekas nesitiki, kad eilinis žmogus atliks operaciją ar diagnozuos ligą. Pakanka žinoti keletą pagrindinių principų: kaip elgtis su krauju tekančia žaizda, kaip pasodinti ar paguldyti žmogų, kaip atpažinti insultą ar širdies smūgį, ir svarbiausia – kada ir kaip kviesti pagalbą.
Lietuvoje bendrasis pagalbos numeris yra 112. Jis veikia visoje šalyje, ir juo galima skambinti tiek iš fiksuoto, tiek iš mobiliojo telefono, net jei SIM kortelėje nėra pinigų arba telefonas užrakintas. Operatorius paklaus, kas atsitiko, kur esate, ir gali suteikti nurodymus telefonu, kol laukiate greitosios – tai vadinamoji dispečerinė pagalba, kuri realiai gelbėja gyvybes, ypač širdies sustojimo atvejais.
Kodėl žinios apie pirmąją pagalbą dažnai lieka teorinės
Įdomu tai, kad dauguma suaugusiųjų kažkada yra mokęsi pirmosios pagalbos – mokykloje, vairavimo kursuose ar darbe. Bet praktikoje, kai reikia veikti, dažnai užklumpa paralyžius. Tai natūralu – stresas blokuoja atmintį, o teorinės žinios be praktikos greitai išgaruoja. Būtent todėl vien perskaityti straipsnį internete neužtenka. Reikia bent kartą fiziškai atlikti krūtinės paspaudimus ant manekeno, pabandyti uždėti tvarstį, pajusti, kiek jėgos reikia sustabdyti kraujavimą.
Lietuvos Raudonasis Kryžius, Higienos institutas ir įvairios privačios mokymo organizacijos reguliariai veda kursus, kurie trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Kai kurios profesijos – vairuotojai, mokytojai, darbdaviai – privalo periodiškai atnaujinti šias žinias pagal darbo saugos reikalavimus. Bet net jei jūsų profesija to nereikalauja, verta kartą per keletą metų atsinaujinti įgūdžius, nes protokolai keičiasi (pavyzdžiui, gaivinimo taisyklės per pastaruosius dešimtmečius keitėsi keletą kartų).
Gaivinimas: kai kiekviena sekundė svarbi
Širdies sustojimas yra situacija, kur laukimas be veiksmų reiškia beveik garantuotą mirtį. Smegenys be deguonies pradeda pažeidimus jau po 4-6 minučių, o greitoji, kaip minėta, gali užtrukti ilgiau. Todėl krūtinės paspaudimai (kardiopulmoninė reanimacija, arba KPR) yra tas įgūdis, kurį verta žinoti kiekvienam, nesvarbu, ar jums 16 ar 70 metų.
- Patikrinkite, ar žmogus sąmoningas – paklauskite garsiai, paimkite už pečių.
- Jei nereaguoja, kvieskite pagalbą (112) arba paprašykite kito žmogaus tai padaryti, kol jūs pradedate veikti.
- Uždėkite rankas viena ant kitos krūtinės ląstos viduryje ir spauskite maždaug 5-6 cm gylio, apie 100-120 kartų per minutę – ritmas panašus į dainos „Stayin’ Alive“ tempą, kaip dažnai sako instruktoriai.
- Jei mokate ir norite, po 30 paspaudimų atlikite 2 įpūtimus, bet jei nesijaučiate užtikrintai su kvėpavimu burna į burną, tęskite vien tik paspaudimus – tai vis tiek geriau nei nieko nedaryti.
Daugelyje viešų vietų Lietuvoje – prekybos centruose, oro uostuose, kai kuriose stotyse – jau įrengti automatiniai išoriniai defibriliatoriai (AED). Jie kalba lietuviškai (arba pateikia paprastas piktogramas) ir patys nurodo, ką daryti. Bijoti jų nereikia – aparatas neleis suduoti elektros smūgio, jei tai nereikalinga.
Kraujavimas, žaizdos ir lūžiai kasdieniame gyvenime
Ne visos situacijos tokios dramatiškos kaip širdies sustojimas. Dažniausiai pirmoji pagalba prireikia dėl paprastesnių dalykų – peiliu apsipjovus virtuvėje, nukritus nuo dviračio, susižeidus per sportą. Ir čia irgi galioja aiškūs principai.
Jei kraujuoja gausiai, spaudimas ant žaizdos švariu audiniu ar tvarsčiu dažniausiai sustabdo kraujavimą per kelias minutes. Nekelkite paniką ir nebandykite iškart plauti giliai įsipjovusios žaizdos vandeniu – pirmiausia sustabdykite kraujavimą, tada jau galvokite apie tolesnę priežiūrą. Jei kraujas trykšta ritmingai (tai požymis, kad pažeista arterija), reikalinga stiprus, ilgalaikis spaudimas ir skubi medicininė pagalba – tokiu atveju laukimo laikas jau nebe prabanga.
Įtarus lūžį, svarbiausia – neapkrauti pažeistos vietos ir neužfiksuoti judesio jėga. Geriau palikti galūnę toje padėtyje, kokioje ji yra, o ne bandyti „ištaisyti“ – tai gali pabloginti situaciją. Pakelta galūnė dažnai sumažina patinimą, o šaltas kompresas (bet ne tiesiogiai ant odos, o per audinį) sumažina skausmą.
Insultas ir širdies smūgis – kai simptomus lengva nuvertinti
Vienas dažniausių pirmosios pagalbos „egzaminų“ – atpažinti insultą laiku. Statistika rodo, kad daug žmonių delsia kviesti pagalbą, nes simptomai atrodo neaiškūs arba manoma, kad „praeis savaime“. Tam yra paprastas atminimo būdas – anglų kalboje vadinamas FAST, lietuviškai galima naudoti panašų principą:
- Veidas – paprašykite nusišypsoti. Ar viena veido pusė nukarusi?
- Rankos – paprašykite pakelti abi rankas. Ar viena krinta žemyn?
- Kalba – paprašykite pasakyti trumpą sakinį. Ar kalba neaiški, susimaišiusi?
- Laikas – jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių, skambinkite 112 nedelsdami. Kiekviena minutė be gydymo insulto atveju reiškia prarastas smegenų ląsteles.
Širdies smūgio simptomai kartais būna klaidinantys – ne visada tai dramatiškas skausmas krūtinėje, filmuose rodomas taip vaizdingai. Dažnai tai spaudimas, sunkumas, skausmas plintantis į ranką, žandikaulį ar nugarą, kartu su prakaitavimu, pykinimu, oro trūkumu. Ypač moterims simptomai gali būti neryškesni, todėl verta neignoruoti neįprasto diskomforto krūtinės srityje, ypač jei jis tęsiasi ilgiau nei kelias minutes.
Vaikams ir ypatingoms situacijoms – kitokie principai
Pirmoji pagalba vaikams turi savo niuansų. Kūdikiams krūtinės paspaudimai atliekami dviem pirštais, o ne visa delno bazė, ir gylis mažesnis. Užspringus mažam vaikui, taikomas kitas manevras nei suaugusiam – dažnai naudojami pliaukštelėjimai per nugarą tarp menčių, o ne Heimlicho manevras, kuris tinkamesnis vyresniems vaikams ir suaugusiems.
Apdegimų atveju pirmas ir dažnai vienintelis teisingas žingsnis – vėsinti pažeistą vietą švariu, vėsiu (bet ne ledo šaltumo) vandeniu bent 10-20 minučių. Ledą dėti tiesiai ant odos yra klaida – jis gali papildomai pažeisti audinius. Alergijų atveju, jei žmogus turi žinomą sunkią alergiją ir turi su savimi adrenalino švirkštiklį (pvz., EpiPen), pagalba – padėti jį panaudoti pagal instrukciją ir iškart kviesti greitąją, net jei simptomai laikinai palengvėja.
Kas turėtų būti namuose ir automobilyje
Vaistinėlė – ne tik biurokratinis reikalavimas darbovietėse ar automobiliuose (Lietuvoje ji privaloma pagal Kelių eismo taisykles), bet ir realiai naudingas daiktas, jei jame yra tinkamas turinys, o ne pasenę tvarsčiai, kuriuos niekas nekeitė penkerius metus.
- Sterilūs tvarsčiai ir marlė įvairaus dydžio
- Elastinis tvarstis sąnarių ar lūžių fiksavimui
- Antiseptinis skystis žaizdoms valyti
- Vienkartinės pirštinės (savo apsaugai)
- Žirklės ir pincetas
- Termometras
- Šalčio kompresas (chemiškai aktyvuojamas, be šaldytuvo)
Verta bent kartą per metus patikrinti, ar viskas galiojanti ir nesudžiūvę – vaistinėlė, kurioje viskas pasenę, praktiškai bevertė kritinę akimirką.
Vietoj apibendrinimo – ką verta prisiminti eidamas namo šiandien
Pirmosios pagalbos žinios primena saugos diržą – dauguma jį prisega automatiškai, nė nepagalvodami, kad kada nors jis gali išgelbėti gyvybę. Su pirmąja pagalba panašiai – geriausia, jei žinios lieka nepanaudotos, bet kai jos reikalingos, nėra laiko jų ieškoti internete ar prisiminti, ką skaitėte prieš metus.
Jei iš viso šito straipsnio reikėtų išsinešti tik vieną mintį, tebūnie ši: svarbiausia ne tobulai atlikti kiekvieną žingsnį, o apskritai imtis veiksmų. Baimė suklysti dažnai sustabdo žmones labiau nei nežinojimas – bet nedarymas beveik visada blogesnis pasirinkimas nei netobulas bandymas padėti. Paskambinti 112, paguldyti žmogų ant šono, spausti žaizdą ranka – šie veiksmai neprireikalauja diplomo, tik ryžto.
Konkretus, praktinis patarimas tiems, kurie skaito šį straipsnį ir galvoja „reikėtų kada nors išmokti“: nesikankinkite atidėliojimu. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ar kitų organizacijų kursai dažnai trunka vieną popietę, kainuoja nedaug arba yra nemokami darbdavio organizuojami, o grąža – ramybė, kad jei kada nors atsidursite šalia žmogaus, kuriam reikia pagalbos, žinosite, ką daryti pirmosiomis, svarbiausiomis minutėmis.
