Penktoji mobiliojo ryšio karta – tema, apie kurią per pastarąjį dešimtmetį prirašyta tikrai nemažai, tačiau daugumai žmonių ji tebelieka gana abstrakti. Kažkur skaitėme, kad tai greitis, kažkur – kad tai ateities technologija automobiliams ar gamykloms, o kai kur teko išgirsti ir gan keistų teorijų apie sveikatos poveikį. Pabandykime ramiai išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra 5G ryšys, kaip jis veikia Lietuvoje ir ko iš jo tikrai galima tikėtis, o ko – ne.
Kas iš tikrųjų slypi po šiuo skaičiumi
5G – tai penktoji mobiliojo ryšio technologijų generacija, atėjusi po 4G (LTE), 3G, 2G ir pirmosios analoginės kartos, kuri Lietuvoje veikė dar praeitame amžiuje. Kiekviena karta atnešė kokybinį pokytį: 2G leido siųsti SMS žinutes, 3G – naršyti internete telefone, 4G – žiūrėti vaizdo turinį realiu laiku. 5G žada ne tik greitesnį duomenų perdavimą, bet ir kur kas mažesnę užlaikymo (latency) trukmę bei galimybę prie vieno bazinio stoties prijungti žymiai daugiau įrenginių vienu metu.
Techniškai 5G tinklai naudoja tris pagrindinius dažnių diapazonus: žemuosius (sub-1GHz), vidutinius (1-6GHz, dažniausiai naudojamą apie 3,5GHz) ir aukštuosius, vadinamuosius milimetrinių bangų (mmWave) dažnius, kurie gali siekti dešimtis gigahercų. Lietuvoje realiai naudojami pirmieji du diapazonai – mmWave technologija čia dar nėra išplėtota, ir tam yra logiškų priežasčių, apie kurias verta pakalbėti atskirai.
Kaip 5G atkeliavo į Lietuvą
Lietuvos telekomunikacijų rinka nėra iš tų, kurios vėluoja diegti naujoves – šalis tradiciškai priskiriama prie skaitmeninių lyderių Baltijos regione. Pirmieji bandomieji 5G tinklai Lietuvoje pasirodė apie 2019 metus, kai operatoriai vykdė testavimus didžiuosiuose miestuose. Komercinis 5G ryšys plačiajai visuomenei tapo prieinamas nuo 2021–2022 metų, kai Telia, Bitė ir Tele2 pradėjo plėsti savo infrastruktūrą.
Svarbus etapas buvo 3,5 GHz dažnių juostos aukcionas, kurį organizavo Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Šis dažnių diapazonas tapo pagrindiniu 5G tinklų pagrindu Lietuvoje, nes leidžia pasiekti gerą balansą tarp aprėpties ir spartos. Verta paminėti, kad kai kurie operatoriai iš pradžių naudojo ir taip vadinamą DSS (Dynamic Spectrum Sharing) technologiją, leidžiančią 5G signalą perduoti tuose pačiuose dažniuose, kur veikia 4G – tai leido greičiau pradėti teikti paslaugą, nelaukiant naujos infrastruktūros statybos nuo nulio.
Kur šiandien veikia ir kaip greitai
Šiuo metu 5G aprėptis Lietuvoje jau apima visus didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį – ir palaipsniui plečiasi į mažesnius miestelius bei pagrindines automagistrales. Kaimo vietovėse situacija kur kas kuklesnė, ir tai visiškai suprantama – naujos bazinės stotys statomos pirmiausia tose vietose, kur gyvena daugiausia žmonių, nes tik taip investicija atsiperka.
Realus greitis, kurį patiria vartotojai, gerokai skiriasi nuo teorinių maksimumų, kurie kartais siekia kelis gigabitus per sekundę. Praktikoje Lietuvoje 5G tinklas dažniausiai užtikrina 150–400 Mbps atsisiuntimo spartą, kai kuriose vietose ir daugiau. Tai vis tiek reikšmingai daugiau nei 4G, kur vidutinė sparta svyruoja apie 30–60 Mbps. Skirtumas jaučiamas ne tik atsisiunčiant didelius failus, bet ir tiesioginėse vaizdo transliacijose, žaidimuose internetu ar naudojant debesijos paslaugas.
Kam iš tikrųjų reikalingas šis ryšys
Paprastam vartotojui, kuris naršo socialiniuose tinkluose, skaito naujienas ar žiūri filmus, 4G dažnai atrodo pilnai pakankamas. Tiesa ta, kad didžiausią 5G naudą pajus ne pavienis telefono naudotojas, o pramonė, transportas ir viešasis sektorius.
Mažas signalo užlaikymas – tikriausiai svarbiausia 5G savybė, apie kurią kalbama mažiausiai. Kai 4G tinkle atsako laukiama apie 30-50 milisekundžių, 5G tai gali sumažinti iki 1-4 milisekundžių. Tai kritiškai svarbu autonominio transporto sistemoms, nuotolinei chirurgijai, pramoninei robotikai ar realaus laiko sensorikai gamyklose. Lietuvoje jau matomi pirmieji bandymai šioje srityje – kelios logistikos ir gamybos įmonės testuoja privačius 5G tinklus savo teritorijose, siekdamos automatizuoti sandėlių valdymą ar stebėti gamybos procesus.
Kita svarbi sritis – daugybės įrenginių prijungimas vienu metu. Vadinamasis „daiktų internetas” (IoT) reikalauja tinklo, kuris gali aptarnauti tūkstančius sensorių viename kvadratiniame kilometre – nuo išmaniųjų skaitiklių iki oro kokybės matuoklių. 4G tinklai tokiam apkrovimui nebuvo optimizuoti, o 5G tam skirta specialiai.
Mitai ir baimės, kurios lydi šią technologiją
Sunku aptarti 5G temą nepaminėjus dezinformacijos, kuri plačiai plito internete – nuo teorijų apie ryšį su virusais iki pasakojimų apie neigiamą poveikį sveikatai. Verta pabrėžti aiškiai: 5G naudoja neionizuojančiąją radijo dažnių spinduliuotę, tokią pat, kokia naudojama Wi-Fi ar ankstesnėse mobiliojo ryšio kartose, tik kitokiuose dažniuose. Pasaulio sveikatos organizacija ir daugybė mokslinių institucijų nerado įrodymų, kad tokia spinduliuotė sukeltų sveikatos problemas, laikantis nustatytų spinduolio galios limitų.
Lietuvoje bazinių stočių statybai ir jų skleidžiamos spinduliuotės lygiui taikomi griežti Radiacinės saugos centro reikalavimai, kurie yra kur kas konservatyvesni nei tarptautinės rekomendacijos. Kiekviena nauja bazinė stotis prieš pradėdama veikti turi gauti atitinkamus leidimus, patvirtinančius, kad neviršija leistinų normų.
Praktiniai patarimai tiems, kas svarsto pereiti prie 5G
Jeigu galvojate, ar verta keisti telefoną ar planą dėl 5G, verta atsižvelgti į kelis dalykus. Pirma, patikrinkite, ar jūsų dabartinis telefonas iš principo palaiko 5G – ne visi net ir palyginti nauji modeliai turi šią funkciją, ypač pigesnio segmento įrenginiai. Antra, pasidomėkite savo gyvenamosios ar darbo vietos aprėptimi – visi trys pagrindiniai operatoriai (Telia, Bitė, Tele2) turi interaktyvius aprėpties žemėlapius savo svetainėse, kuriuose galima pasitikrinti konkretų adresą.
Trečia, jei jūsų kasdienis interneto naudojimas apsiriboja naršymu ir žinučių siuntimu, realiai pajusite mažai skirtumo tarp gero 4G ir 5G signalo. Tačiau jei dažnai perkeliate didelius failus, žaidžiate internetu ar naudojatės mobiliuoju internetu kaip pagrindine namų prieigos priemone (kas Lietuvoje kaimo vietovėse yra gana paplitusi praktika dėl silpnos laidinės infrastruktūros), skirtumas gali būti reikšmingas.
Verta paminėti ir tai, kad 5G naudojimas gali greičiau išnaudoti telefono baterijos energiją, ypač senesniuose modeliuose, kur 5G modemo technologija nėra optimizuota energijos vartojimo požiūriu. Jeigu pastebite spartų baterijos senėjimą, kai kuriuose telefonuose galima rankiniu būdu perjungti tinklo tipą į 4G, taupant energiją tose situacijose, kai didelis greitis nėra būtinas.
Vietoj apibendrinimo: kur žvelgia ateities kelias
5G Lietuvoje jau nėra egzotika ar tolima ateitis – tai realybė, kuria naudojasi kasdien šimtai tūkstančių žmonių, dažnai net nesusimąstydami, kokia technologija jų telefone rodo simbolį „5G” viršutiniame ekrano kampe. Tinklas plečiasi nuosekliai, nors kaimo vietovės, kaip visada telekomunikacijų istorijoje, gauna naujas technologijas vėliau nei miestai – toks yra ekonomikos ir infrastruktūros investicijų dėsnis, kurio nepakeisi vien geromis intencijomis.
Kas laukia toliau? Tikriausiai plėtosis specializuoti pramoniniai 5G taikymai, atsiras daugiau privačių tinklų gamyklose ir uostuose, o galbūt sulauksime ir pirmųjų realių autonominio transporto bandymų, kuriems mažas signalo užlaikymas yra būtina sąlyga. Kalbant apie eilinį vartotoją – didžiausias pokytis tikriausiai bus nepastebimas: tinklas tiesiog dirbs geriau, sparčiau, be didelio fanfarų garso, kaip ir dera geram infrastruktūros projektui. Galiausiai tai ir yra geros technologijos ženklas – kai ji tampa savaime suprantama dalimi kasdienybės, apie kurią nebereikia nė galvoti.
