Jungtinės Tautos – tai viena tų organizacijų, apie kurią girdėjo tikrai visi, bet retas kas iki galo supranta, kaip ji veikia ir ką iš tikrųjų daro. Žiniasklaidoje nuolat minimos JT rezoliucijos, Saugumo Tarybos posėdžiai, generalinio sekretoriaus pareiškimai – tačiau už visų šių antraščių slypi gana sudėtinga, dešimtmečius formuota sistema, kurioje savo vietą turi ir Lietuva. Pabandykime išsiaiškinti, kas ta organizacija yra, kaip ji atsirado, kaip veikia ir kokį ryšį su ja turi mūsų šalis.
Kaip viskas prasidėjo
Jungtinės Tautos įkurtos 1945 metais, praėjus vos kelioms savaitėms po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje. Idėja gimė dar karo metais – politikai suprato, kad Tautų Sąjunga, veikusi tarpukariu, nesugebėjo užkirsti kelio konfliktui, todėl reikia naujos, veiksmingesnės struktūros. Steigiamoji konferencija vyko San Franciske, o Jungtinių Tautų Chartiją pasirašė 50 valstybių. Lietuvai tuo metu apie jokį dalyvavimą tarptautinėse organizacijose kalbėti neteko – šalis buvo okupuota, jos teritorija priskirta Sovietų Sąjungai, o balsavimo teisę JT turėjo pati SSRS.
Būtent čia slypi vienas įdomesnių istorinių niuansų: Sovietų Sąjunga JT steigimo metu turėjo net tris balsavimo vietas – pačios SSRS, Ukrainos ir Baltarusijos, nors nei viena, nei kita respublika realios nepriklausomos užsienio politikos neturėjo. Lietuva tokios „garbės“ neteko, nors panašūs pasiūlymai buvo svarstomi.
Struktūra, kurią verta žinoti
Organizacija nėra vienalytis darinys – tai visas tinklas institucijų, kurios dažnai veikia gana savarankiškai. Svarbiausios dalys:
- Generalinė Asamblėja – čia susirenka visų 193 valstybių narių atstovai, kiekviena šalis turi po vieną balsą, nesvarbu, ar tai didžiulė Kinija, ar mažytė Lietuva.
- Saugumo Taryba – galingiausia, bet ir prieštaringiausia institucija. Penkios nuolatinės narės (JAV, Rusija, Kinija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija) turi veto teisę, kuri dažnai paralyžiuoja bet kokį rimtesnį sprendimą, kai interesai susikerta.
- Sekretoriatas, vadovaujamas generalinio sekretoriaus – šiuo metu šias pareigas eina António Guterresas.
- Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje, sprendžiantis ginčus tarp valstybių.
- Įvairios specializuotos agentūros – UNICEF, PSO, UNESCO, UNHCR ir kitos, kurių veiklą tikrai teko sutikti ir Lietuvos kontekste.
Šis modelis kartais atrodo gremėzdiškas, ypač kai Saugumo Taryboje veto teise blokuojamas net akivaizdžiausias sprendimas. Tačiau reikia suprasti – organizacija kurta kaip valstybių, o ne pasaulio vyriausybės forumas, todėl jos galios visada priklauso nuo narių valios veikti kartu.
Lietuva ir Jungtinės Tautos – kelias iki narystės
Lietuva JT nare tapo 1991 metų rugsėjo 17 dieną – tą pačią dieną kaip ir Latvija bei Estija. Tai buvo simboliškai svarbus momentas: po penkiasdešimties okupacijos metų valstybė oficialiai grįžo į tarptautinės bendruomenės narių gretas kaip visateisis subjektas. Verta prisiminti, kad daugelis Vakarų valstybių niekada nepripažino Baltijos šalių inkorporavimo į SSRS teisėtu, todėl formaliai Lietuvos „grįžimas“ buvo greičiau tęstinumo, o ne naujo subjekto atsiradimo klausimas.
Nuo tada Lietuva aktyviai dalyvauja JT veikloje – siunčia delegacijas į Generalinę Asamblėją, prisideda prie taikos palaikymo misijų, dalyvauja žmogaus teisių, klimato kaitos ir darnaus vystymosi darbotvarkėse. 2013–2014 metais Lietuva net kandidatavo į nenuolatinę Saugumo Tarybos narę, nors tuomet pralaimėjo Australijai – konkurencija dėl tokių vietų būna itin didelė, ypač Rytų Europos regiono grupėje.
Lietuvos diplomatai JT sistemoje dažnai iškelia klausimus, susijusius su Rusijos agresija prieš Ukrainą, Baltarusijos režimo veiksmais, taip pat žmogaus teisių pažeidimais autoritarinėse valstybėse. Tai natūralu – šalis, pati patyrusi okupaciją, jaučia specifinę atsakomybę kalbėti apie panašius atvejus kitur.
Kur JT veikla juntama kasdien
Daug kas mano, kad Jungtinės Tautos – tai kažkas abstraktaus, veikiančio kažkur toli, Niujorke ar Ženevoje. Iš tiesų JT agentūros veikia ir Lietuvoje, nors dažnai apie tai net nesusimąstome. UNICEF programos siejamos su vaikų teisių sklaida mokyklose, UNESCO – su paveldo objektų, tokių kaip Vilniaus senamiestis ar Kuršių nerija, apsauga ir pripažinimu pasaulio paveldo sąrašuose. Pasaulio sveikatos organizacija, priklausanti JT sistemai, koordinavo ir Lietuvos veiksmus per COVID-19 pandemiją.
Taip pat verta paminėti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą (UNHCR), kurio principai formuoja Lietuvos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo politiką, ypač aktualią po 2021 metų migrantų krizės prie Baltarusijos sienos ir vėliau prasidėjus karui Ukrainoje bei masiniam ukrainiečių pabėgėlių srautui.
Kritika, kurios negalima nutylėti
Būtų neteisinga rašyti apie JT tik gerais žodžiais. Organizacija sulaukia nemažai kritikos – ir pelnytos. Saugumo Tarybos veto teisė ne kartą blokavo veiksmus prieš agresiją, pavyzdžiui, Rusijos rezoliucijos dėl savo pačios karo Ukrainoje veto teise buvo blokuojamos pačios Rusijos, kuri, beje, iki šiol formaliai laikoma SSRS teisių perėmėja Saugumo Taryboje – klausimas, keliantis diskusijų teisininkų ir istorikų tarpe iki šiol.
Kita problema – biurokratija ir lėtumas. Sprendimai, ypač humanitarinių krizių atveju, kartais priimami per vėlai, kai padėtis jau tampa kritinė. Finansavimo klausimai taip pat opūs – didžiąją biudžeto dalį sudaro kelių didžiausių valstybių įnašai, todėl priklausomybė nuo jų politinės valios išlieka didelė.
Vis dėlto, nepaisant trūkumų, alternatyvos, kuri veiktų geriau kaip pasaulinė diplomatijos platforma, praktiškai nėra. Būtent per JT vyksta didžioji dalis tarptautinių derybų dėl klimato kaitos (Paryžiaus susitarimas), branduolinio ginklo neplatinimo ir humanitarinės pagalbos koordinavimo.
Ką verta žinoti, jei domitės ar norite prisidėti
Jei skaitote šį straipsnį ne vien iš smalsumo, o galvojate apie galimą karjerą ar bendradarbiavimą su JT sistema, keletas praktinių pastabų gali praversti:
- JT sistemoje veikia savanorių programa UNV (United Nations Volunteers) – jaunimui tai realus būdas įgyti tarptautinės patirties, dažnai net nebūtinai turint didelį profesinį stažą.
- Lietuvos užsienio reikalų ministerija reguliariai skelbia informaciją apie stažuotes JT institucijose – verta sekti ministerijos svetainę, jei planuojate diplomatinę karjerą.
- JT jaunimo delegatų programa leidžia jauniems žmonėms atstovauti Lietuvai Generalinėje Asamblėjoje – tai unikali galimybė, apie kurią, deja, žino nedaug.
- Norintiems tiesiog geriau suprasti organizacijos veiklą, verta sekti oficialų JT tinklalapį un.org, kuriame skelbiami visi rezoliucijų projektai, ataskaitos ir statistika.
Vietoj taško – kodėl ši organizacija vis dar svarbi Lietuvai
Galima ilgai diskutuoti, ar Jungtinės Tautos yra veiksminga institucija, ar tik didelis pastatas prie Ist Riverio, kuriame kalbama daug, o nuveikiama mažai. Tačiau Lietuvai, kaip mažai valstybei, tarptautinės teisės ir daugiašalės diplomatijos svarba niekada nebuvo tuščias žodis – priešingai, tai vienintelis realus svertas, leidžiantis mažai šaliai turėti balsą pasaulyje, kuriame kitaip sprendžia tik didieji. Kai Lietuvos ambasadorius pasisako Generalinėje Asamblėjoje dėl Ukrainos, tai nėra formalumas – tai istorinė atmintis, virtusi diplomatine pozicija. Ir kol tokia platforma egzistuoja, verta ją stebėti, suprasti ir, jei yra galimybė, joje dalyvauti – nes pasaulio tvarka, kad ir kokia netobula, vis dar formuojama būtent tokiose salėse.
