Už gyvus ir mirusius/ Marcinkevičius J.

Knygoje poetas toliau plėtoja nacionalinės istorijos ir kultūros, gimtinės motyvus, žadina didelių dvasinių vertybių ilgesį, kalba apie didžiąją gyvenimo paslaptį, šiuolaikinio žmogaus situaciją. ///Ant tavo lūpų savo lūpom// padėsiu vėl viduvasario kaitrą,// prisiminimų grauduliuo lašelį,// gyvybės žiedą, šiurpią kūno kaitą -// o, nesulaikomą!(46 psl)/// - o, naktie, užgulus mano langą:// su tavim ir aš tamsus daraus.// Būtų šventa, vaikiška ir lengva,// susapnavus dar ką nors švaraus. (52 psl.)///