Facebook

Naujienlaiškis

Paieška

Knygos užsienio kalbomis

Yra  34  prekės.

Dėmesio - norėdami peržiūrėti literatūrą užsienio kalbomis spauskite ant sub-kategorijos.

Daugiau

Subkategorijos

  • Anglų kalba

    Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba. Vartojama Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, 60% Kanadoje, iš dalies Pietų Afrikos Respublikoje, Indijoje. Ji taip pat viena iš oficialių JT kalbų. Per XX a. anglų kalba tapo pasauline lingua franca iš šio statuso išstumdama prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba.

  • Kitos kalbos
  • Lenkų kalba

    Lenkų kalba – viena iš vakarų slavų kalbų. Raštas lotyniškos abėcėlės pagrindu. Kalba yra išlaikiusi nosines balses (ą ir ę). Lenkų kalbai artimiausios yra kašubų kalba ir polabų kalba.

  • Prancūzų kalba

    Prancūzų kalba (le français, la langue française) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba. Kalbančiųjų pasaulyje yra apie 100 mln. Prancūzų kalba yra daugelio tarptautinių ogranizacijų oficiali arba darbo kalba (Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Sąjunga, Tarptautinis olimpinis komitetas, Pasaulio prekybos organizacija, Tarptautinis teisingumo teismas, Interpolas, Pasaulinė pašto sąjunga, Europos transliuotojų sąjunga ir daugelis kitų).

  • Rusų kalba

    Rusų kalba priklauso rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą. Artimiausiai rusų kalba susijusi su ukrainiečių ir baltarusių kalbomis, tačiau ir kitos slavų kalbos (lenkų, čekų, bulgarų, serbų) yra gana panašios, kadangi laikui bėgant slavų kalbos mažiau diferencijavosi nei, pavyzdžiui, germanų kalbos.

  • Vokiečių kalba

    Vokiečių kalba kūrėsi iš frankų, alemanų, bavarų ir iš dalies senovės saksų ir fryzų tarmių. Iki VII a. susidarė dvi tarmių grupės - aukštaičių ir žemaičių kalbos. Skiriamos šios rašto kalbos: senoji (VIII-XII a.) ir vidurinė (XIII-XV a.) vokiečių žemaičių kalba (jos saksų žemaičių tarme IX-XV a. yra sukurta grožinės literatūros, o iš frankų žemaičių tarmės susidarė flamandų ir olandų kalbos), senoji (Althochdeutsch; 750-1050 m.), vidurinė (Mittelhochdeutsch; 1050-1350 m.), ankstyvoji (XIV-XVI a.) ir naujoji (nuo XVII a.) vokiečių aukštaičių kalba. Senosios vokiečių aukštaičių kalbos rašto paminklų (tarmiškų), išliko labai nedaug, vidurine vokiečių kalba buvo sukurta riterių poezijos, ankstyvoji - įsigalėjo raštvedyboje. Jos unifikaciją skatino spausdintinių knygų atsiradimas, reformacija ir M. Liuterio Biblijos vertimas, naujajai įsitvirtinti padėjo atsiradusi periodinė spauda ir vokiečių klasikinė literatūra.


prekių puslapyje

prekių puslapyje

Paieška